RENGINIAI
APIE MUS MEDIJOSE
Pirkėjų atsiliepimai:
„Stebiuosi Jūsų kruopščiu darbu, idealiu skoniu. Jūs ne tik pabrėžiat perlo švelnų grožį ir tyrumą, bet ir parodot kitą žodžio „perlas“ reikšmę: kaip retenybę ir orumą...“ Irina
Daugiau pirkėjų atsiliepimų
APIE MUS MEDIJOSE
Pirkėjų atsiliepimai:
„Stebiuosi Jūsų kruopščiu darbu, idealiu skoniu. Jūs ne tik pabrėžiat perlo švelnų grožį ir tyrumą, bet ir parodot kitą žodžio „perlas“ reikšmę: kaip retenybę ir orumą...“ Irina
Daugiau pirkėjų atsiliepimų
Gėlė kaip tobulo grožio įsikūnijimas žmonijos istorijoje visuomet užėmė išskirtinę vietą. Jau tūkstančius metų gėlės yra neatsiejama žmonių bendravimo dalis, suteikianti jam naujų spalvų ir reikšmių. Taigi ir gėlių kalba – sena kaip pati žmonija. Tai mūsų istorijos ir kultūros atspindys.
XIX amžiuje Europa tiesiog pamišo dėl gėlių. Gėlės buvo visur – namuose, sode, ant drabužių, rankose... Buvo leidžiama daugybė gėlių reikšmių žodynų, skirtų dovanotoms puokštėms „iššifruoti“. Visi to meto periodiniai leidiniai buvo pilni patarimų, kaip tinkamai sudėlioti gėles. Apie merginų gebėjimus spręsdavo pagal puokščių darymo meistrystę. Moterys studijavo botaniką ir floriografiją – naujai atsiradusį mokslą apie augalų reikšmes. Anglijos karalienę Viktoriją taip užbūrė gėlių kalba, kad ji tapo tikra šios srities ambasadore – ne tik savo šalyje, bet ir jos kolonijose.
Meilė gėlėms peržengė sodo ribas
Gėlių kalbos karštinės pradžios reikėtų ieškoti XVIII a. Osmanų imperijoje (dabartinėje Turkijoje) ir priešrevoliucinėje Prancūzijoje. Šio amžiaus pirmojoje pusėje visą Konstantinopolio dvarą tiek pakerėjo tulpės, kad laikotarpiui nuo 1718 m. iki 1730 m. suteiktas Tulpių eros pavadinimas.
XIX amžiuje Europa tiesiog pamišo dėl gėlių. Gėlės buvo visur – namuose, sode, ant drabužių, rankose... Buvo leidžiama daugybė gėlių reikšmių žodynų, skirtų dovanotoms puokštėms „iššifruoti“. Visi to meto periodiniai leidiniai buvo pilni patarimų, kaip tinkamai sudėlioti gėles. Apie merginų gebėjimus spręsdavo pagal puokščių darymo meistrystę. Moterys studijavo botaniką ir floriografiją – naujai atsiradusį mokslą apie augalų reikšmes. Anglijos karalienę Viktoriją taip užbūrė gėlių kalba, kad ji tapo tikra šios srities ambasadore – ne tik savo šalyje, bet ir jos kolonijose.
Meilė gėlėms peržengė sodo ribas
Gėlių kalbos karštinės pradžios reikėtų ieškoti XVIII a. Osmanų imperijoje (dabartinėje Turkijoje) ir priešrevoliucinėje Prancūzijoje. Šio amžiaus pirmojoje pusėje visą Konstantinopolio dvarą tiek pakerėjo tulpės, kad laikotarpiui nuo 1718 m. iki 1730 m. suteiktas Tulpių eros pavadinimas.
![]() Pierre-Louis Victor Viger du Vigneau, „Malmezono rožė“, 1867 m. |
Prancūzijoje savo ruožtu tam pamatą padėjo Apšvietos veikėjai, greta kitų mokslų pažadinę didelį plačiosios visuomenės susidomėjimą botanika. Jau XIX a. pradžioje Prancūzijoje ir kitur buvo itin mėgstami vadinamieji gėlių sodai, kuriuose stengtasi turėti kuo daugiau žydinčių gėlių. Taigi visai suprantama ir pirmosios Napoleono Bonaparto žmonos Žozefinos meilė gėlėms, įkvėpusi sukurti garsiuosius Malmezono (Malmaison) dvaro sodus. Ten imperatorienė augino daugiau kaip 250 veislių rožių, atvežtų iš tolimiausių pasaulio kraštų. |
Meilė gėlėms peržengė sodo ribas – namuose joms taip pat teko svarbus vaidmuo: gėlės buvo auginamos vazonuose, kambariuose puikavosi didžiulės skintos puokštės, vakarais kilmingos damos jas stengėsi atkartoti kurdamos dirbtines gėlės, siuvinėdamos. Gėlių atvaizdai puošė paveikslų rėmus ir kitas interjero detales – tapetus, audinius, indus...
XIX amžiuje žmonės tikrąja šio žodžio prasme dėvėjo gėles. Vyrai į švarko atlapą gėlę arba net nedidelę puokštelę segdavosi ne tik vestuvėms ar kitomis iškilmingomis progomis – verslininkai ir mados sekėjai nešiodavo jas kasdien. Kitaip negu šiandien, vyrai daug dažniau įvairiomis progomis gaudavo gėlių puokščių.
XIX amžiuje žmonės tikrąja šio žodžio prasme dėvėjo gėles. Vyrai į švarko atlapą gėlę arba net nedidelę puokštelę segdavosi ne tik vestuvėms ar kitomis iškilmingomis progomis – verslininkai ir mados sekėjai nešiodavo jas kasdien. Kitaip negu šiandien, vyrai daug dažniau įvairiomis progomis gaudavo gėlių puokščių.
Na, o kaipgi moterys? Gėles jos mėgdavo segtis į plaukus – kartais pakakdavo tiesiog kelių elegantiškų rožės žiedų, o per šventes, iškilmes, balius plaukus puošdavo tikros gėlių kompozicijos, išmoningai sudėliotos floristų. Beje, floristika ir atsirado būtent XIX amžiuje dėl smarkiai išaugusio poreikio komponuoti gėles įvairiomis progomis. Rečiau gėlėmis buvo puošiamos kasdieninės suknelės, bet skrybėles gėlėmis (gyvomis ar dirbtinėmis) labai mėgta dekoruoti. Šią tradiciją skrybėlės išlaikė iki mūsų dienų. Pokylių suknelės itin dažnai puoštos gėlėmis – girliandomis ar po vieną gėlės tvirtintos ant gausiai brangiomis medžiagomis drapiruotų sijonų, aplink kaklo iškirptę, ant juosmens, taip pat riešų. Be to, moteris dar galėjo turėti ir puokštę rankose. Taigi ji tiesiog būdavo apsupta gėlių... |
![]() |
Puokštės – slaptoji rafinuota kalba
![]() Sophie Liénard, „Karalienė Viktorija teatro ložėje“, 1837 m., paveikslas ant porceliano |
Puokštėms XIX a. istorijoje priklauso ypatinga vieta. Tai – nedidelės kompozicijos iš kvapnių gėlių, skirtos laikyti rankose. Jos būdavo apsukamos nėrinių raukiniais ir perrišamos satino kaspinu arba dedamos į ragelio formos sidabrines ar kitokio metalo vazeles-laikiklius. Šie laikikliai dažnai būdavo tikri meno kūriniai. Tad šiandieninių puokščių vyniojimas į karpytą popierėlį ar permatomą celofaną tėra tik liūdnas anųjų puokščių prisiminimas... Puokštes moterys nešdavosi į pokylius, teatrą, koncertus, kartais tiesiog šiaip eidamos į miestą – kvapni puokštė, įbedus į ją nosį, padėdavo pereiti ne itin maloniai kvepiantį kvartalą... Puokštės buvo viena mėgstamiausių XIX a. dovanų. Tai suteikdavo galimybę išreikšti savo jausmus, mintis ar požiūrį, kurių negalėjai išsakyti tiesiogiai. Netgi tarp to paties sluoksnio žmonių buvo nemandagu ar net įžūlu klausti tam tikrų dalykų tiesiai, ypač apie santykius ar širdies reikalus. |
Taip pat tiesioginis žmonių bendravimas buvo kur kas labiau apribotas negu šiandien, griežtai kontroliuojamas gero tono taisyklių. Tačiau, be jokios abejonės, būta ir flirto, ir slaptų susitikimų, tik, kitaip negu šiandien, viskas vyko kur kas subtiliau, rafinuočiau, stengiantis išlaikyti diskretiškumą. Slaptoms žinutėms perduoti buvo naudojamos gėlių puokštės, be to, dedama daug pastangų, kad jos būtų perskaitytos teisingai. Viskas čia turėjo simbolinę prasmę – ir tai, kaip puokštė būdavo paduodama, ir tai, kaip paimama ir laikoma. Pavyzdžiui, dovanotojas galėjo pasakyti „taip“ paduodamas puokštę dešiniąja ranka, ir „ne“ – kairiąja. Jei dama puokštę laikydavo rankose tiesiai, širdies lygyje – tai reiškė palankumą, o jei nuleistą – atvirkščiai. Reikšminga buvo net ir tai, iš kurios pusės buvo rišamas kaspinas. Surišta iš kairės, puokštė bylojo apie dovanotoją, o iš dešinės – apie tą, kuriam buvo dovanojama. Gėlių kalba tikrai nebuvo skirta nepastabiesiems! |
![]() Prancūzija |
Tačiau svarbiausia žinutė slypėjo pačiose gėlėse – kokios, kaip sudėliotos ir kokio dydžio. Ne tik kiekviena gėlė turėjo savą reikšmę, buvo svarbu ir tos gėlės spalva, žiedo forma, netgi jo amžius. Rožė – bene daugiausia reikšmių turinti gėlė, ne vieną jų išlaikiusi iki šių dienų. Raudona rožė reiškė meilę ir pagarbą, rausva – šiltus jausmus ir prieraišumą, balta – skaistumą, tyrumą, rožės pumpuras – nekaltybę. Tačiau dovanotojas turėjo būti itin atsargus, kad siunčiama žinutė būtų perskaityta teisingai. Pavyzdžiui, aistringas įsimylėjėlis galėjo visai prašauti pro šalį, dovanodamas savo damai tamsiai raudonų rožių puokštę, nes ji reikštų nebe meilę, o gėdą. Arba rausvų rožių puokštę – ji bylotų apie ne tokius liepsningus jausmus, ir, be kita ko, reikštų norą išlaikyti santykius paslaptyje. Toks „prisipažinimas“ galėjo viską apversti aukštyn kojom ir sukelti tikrą katastrofą.
Ne tik palankiems jausmams reikšti
Gėlių aiškinimas toli gražu nebuvo vienareikšmis. Pirmiausia įvairiose kultūrose gėlės galėjo turėti skirtingas ar net priešingas reikšmes. Pavyzdžiui, bazilikas Italijoje reiškė geriausius linkėjimus, Graikijoje – neapykantą, o Indijoje – šventumą. Taigi viena gėlė galėjo turėti daug skirtingų reikšmių. Kita vertus, daug skirtingų augalų įgijo tas pačias reikšmes, pavyzdžiui, ir gebenė, ir pušis, ir geltona rožė reiškė draugystę.
Tam, kad būtų galima susigaudyti šiame simbolių vandenyne, buvo išleista ne viena dešimtis žodynų, aiškinančių gėlių, žolelių ir kitų augalų reikšmes, daugybė tam skirtų atvirukų, gėlių kalendorių ir t. t. Juose greta kitų informacijos šaltinių ne paskutinę vietą užimdavo ir sudarinėtojo vaizduotė. Juk tuo metu buvo daug keliaujama, įvairiuose pasaulio kampeliuose atrandama vis naujų augalų, ir anaiptol ne visi jie turėjo nusistovėjusias simbolines reikšmes. Pasitaikydavo, jog tas pats augalas skirtinguose žodynuose turėjo visiškai kitokią, netgi priešingą reikšmę. Galima įsivaizduoti, kokių kuriozinių situacijų ir nesusipratimų galėjo kilti! Todėl buvo labai svarbu, kad puokštės siuntėjas ir gavėjas būtų „tame pačiame puslapyje“ tiesiogine šio žodžio prasme.
![]() Edmund Blair Leighton, „Dama sode“, XIX a. pabaigos arba XX a. pradžios paveikslas |
Ne tik palankiems jausmams reikšti
Gėlių aiškinimas toli gražu nebuvo vienareikšmis. Pirmiausia įvairiose kultūrose gėlės galėjo turėti skirtingas ar net priešingas reikšmes. Pavyzdžiui, bazilikas Italijoje reiškė geriausius linkėjimus, Graikijoje – neapykantą, o Indijoje – šventumą. Taigi viena gėlė galėjo turėti daug skirtingų reikšmių. Kita vertus, daug skirtingų augalų įgijo tas pačias reikšmes, pavyzdžiui, ir gebenė, ir pušis, ir geltona rožė reiškė draugystę.
Tam, kad būtų galima susigaudyti šiame simbolių vandenyne, buvo išleista ne viena dešimtis žodynų, aiškinančių gėlių, žolelių ir kitų augalų reikšmes, daugybė tam skirtų atvirukų, gėlių kalendorių ir t. t. Juose greta kitų informacijos šaltinių ne paskutinę vietą užimdavo ir sudarinėtojo vaizduotė. Juk tuo metu buvo daug keliaujama, įvairiuose pasaulio kampeliuose atrandama vis naujų augalų, ir anaiptol ne visi jie turėjo nusistovėjusias simbolines reikšmes. Pasitaikydavo, jog tas pats augalas skirtinguose žodynuose turėjo visiškai kitokią, netgi priešingą reikšmę. Galima įsivaizduoti, kokių kuriozinių situacijų ir nesusipratimų galėjo kilti! Todėl buvo labai svarbu, kad puokštės siuntėjas ir gavėjas būtų „tame pačiame puslapyje“ tiesiogine šio žodžio prasme.
![]() Atvirukas, kuriame aiškinamos gėlių reikšmės, 1904 m., Prancūzija |
Gal šiandien ir atrodo keista, bet XIX a. puokštės ir apskritai gėlės buvo naudojamos ne tik simpatijoms, draugiškiems ir karštiems jausmams reikšti, bet ir įžeisti ar atskleisti savo nepalankų požiūrį, kurio pagal etiketo normas nederėjo demonstruoti viešai. Pavyzdžiui, lelija pačia bendriausia prasme reiškia širdies tyrumą, didybę ir grožį. Tačiau geltona lelija reiškia tiesiog neapykantą. Puokštė galėjo būti dar labiau „paaštrinta“ oranžine lelija, kuri šalia savo teigiamų reikšmių, tarkime, dėkingumo, naudojama kartu su geltonąja, reiškia melagingumą ir apgaulę. Norint įgelti oponentui dėl jo nesėkmių bendraujant su priešingos lyties atstovais, galima buvo dovanoti puokštę su burnočiais, simbolizuojančiais vienatvę. Šiam atvejui buvo galima panaudoti ir riešutus, tiesiai šviesiai nurodančius į oponento kvailumą. Neigiamas požiūris galėjo būti išreikštas ir pasitelkiant ironiją, naudojant daugelį augalų, turinčių tradicines reikšmes, pavyzdžiui, pareikšti nenuoširdžią užuojautą dėl kokios nors širdperšos kraujažole, kuri buvo laikoma vaistu širdies skauduliams gydyti.
Prakalbinkime gėles patys
Nors dabar gėlių iškalba netekusi savo spalvingumo ir reikšmių gausos, tam tikrą jų dalį vis dar saugo mūsų kolektyvinės sąmonės klodai. Šiek tiek atnaujinę žinias, o kai ką galbūt pažinę iš naujo, ir patys galime padaryti „kalbančią“ puokštę artimajam arba draugui. Mylinčiomis rankomis sudėliota kompozicija, papuošta tikru nėriniu ir perrišta satino kaspinu (jei puokštę dovanosite moteriai), bus unikali ir labai asmeniška. Pasirinkus tinkamas gėles ir žoleles senąja puokščių kalba galima perduoti labai daug jausmų ir minčių, kurias išsakyti tiesiogiai pritrūksta laiko ar būna nedrąsu, o gal kartais ir per sunku. Tyli gėlių kalba tai gali padaryti už mus – galbūt net švelniau ir subtiliau. O tam, kad apdovanotasis būtų „tame pačiame puslapyje“, galima pridėti nedidelę kortelę, paaiškinančią panaudotų augalų reikšmes.
![]() George Dunlop Leslie, „Gėlių kalba“, 1882 m. |
Toliau pateikiame labiausiai paplitusias mūsų platumose augančių ar puokštėms naudojamų augalų reikšmes. Tebūna tai mums pirmas žingsnis mokantis slaptingosios gėlių kalbos...
© Lina Krasnovaitė, „Filigrania“, 2015 m.
A
Aguona – amžinas miegas, užsimiršimas, vaizduotė
Raudona aguona – malonumas
Alyva – grožis, išdidumas
Balta alyva – jaunatviška nekaltybė
Purpurinė alyva – pirmieji meilės jausmai
Alyvmedžio šakelė – taika
Amalas – pabučiuokite mane; meilė; sunkumai; Indijoje laikomas šventu augalu
Apelsinmedžio žiedas – nekaltumas; amžina meilė; santuoka, vaisingumas
Astras – meilės simbolis; subtilus grožis
Azalija – saugokis; savikontrolė; trapumas; Kinijoje – moteriškumo simbolis
Ąžuolo lapai – drąsa
B
Bijūnas – drovumas, laiminga santuoka, klestėjimas
Raudonas bijūnas – atsidavimas
Rausvas bijūnas – gėda
C
Chrizantema – gausa ir turtai
Balta chrizantema – tiesa
Geltona chrizantema – meilė be atsako
Raudona chrizantema – meilė
Ciklamenas – rezignacija; sudie
F
Flioksas – mūsų sielos vieningos, vienybė
Frezija – nekaltumas; tikėjimas
Raudona fuksija – patikli meilė, geras skonis
G
Gvazdikas – žavumas; ištikima meilė
Baltas gvazdikas – mielas ir malonus; nekaltybė; tyra meilė; dovana moteriai linkint sėkmės
Rausvas gvazdikas – aš niekada Jūsų nepamiršiu; moters meilė
Raudonas gvazdikas – ak, mano vargšė širdis!
Purpurinis gvazdikas – kaprizingumas
Vienspalvis gvazdikas – taip
Dryžuotas gvazdikas – ne, atsisakymas; atleiskite, aš negaliu būti su Jumis; norėčiau būti su Jumis
H
Herbera – nekaltumas
Hiacintas – sportas ir žaidimai; skubotumas; Apolono gėlė
Baltas hiacintas – neįkyrus meilumas; melsiuosi už Jus
Geltonas hiacintas – pavydas
Melsvas hiacintas – nuoseklumas
Purpurinis hiacintas – aš gailiuosi; prašau man atleisti, širdgėla
Raudonas arba rausvas hiacintas – žaismingas džiaugsmas
J
Jazminas – draugiškumas
Juodgrūdėlė – esate man mįslė
Jurginas – orumas ir elegancija; amžiams Jūsų
K
Kaktusas – ištvermė, mano širdis liepsnoja meile
Kalija – grožis
Kamelija – susižavėjimas, tobulybė; dėkingumas; dovanojama vyrams linkint sėkmės
Kardelis – dosnumas; aš esu nuoširdus; gladiatorių gėlė
Krapas – geismas
L
Lelija – didingumas ir garbė; širdies tyrumas
Balta lelija – nekaltumas, tyrumas, jaunystė; dieviška būti su Jumis
Oranžinė lelija – neapykanta, antipatija
Tigrinė lelija – turtai, išdidumas, klestėjimas
Levanda – meilė, atsidavimas
Linai – namų simbolis
Lubinas – vaizduotė
M
Magnolija – kilnumas; atkaklumas
Mairūnas – džiaugsmas, laimė
Medetka – graži meilė; šventas prieraišumas; glamonės; liūdesys
Mėta – dorybė
Mimoza – slapta meilė
N
Nasturta – užkariavimas, pergalė mūšyje
Našlaitė – kuklumas; dorybė; prieraišumas
Narcizas – dėmesys; pagarba; meilė be atsako; saulė šviečia, kai esu su Jumis
Gelsvas narcizas – riteriškas kilnumas
Nendrė – taika, klestėjimas
Neužmirštuolė – tikra meilė; prisiminimai
O
Orchidėja – meilė, grožis, rafinuotumas, mąslumas; Kinijoje – vaisingumo simbolis
P
Pakalnutė – mielumas, laimė, nusižeminimas; Mergelės Marijos ašaros
Palmių lapai – pergalė, sėkmė
Papartis – magija, žavumas; pasitikėjimas; prieglobstis
Pentinis – kilniaširdiškumas; smagumas
Petražolė – naudingos žinios
Petunija – Jūsų buvimas šalia mane ramina
Pušis – viltis; gailestis
R
Raganė – išmoningumas
Ramunė – nekaltumas, tyrumas; grožis; atsidavusi meilė; aš niekam nesakysiu
Ramunėlė (vaistinė) – veiklumas
Rusmenė – iškilmingumas; jaunystė
Riešutai – kvailumas
Raktažolė – negaliu gyventi be Jūsų
Rododendras – pavojus, saugokis, esu pavojingas
ROŽĖ
Rožė (vestuvėse) – laimė
Rožės spalvos
Balta rožė – nekaltumas, tyrumas; nusižeminimas; esu Jūsų vertas; slaptumas; tyla
Balta džiovinta rožė – geriau mirtis negu prarasti dorybę
Geltona rožė – džiaugsmas, pavydas, draugystė (viena geltona rožė ir vienuolika raudonų reiškia aistringą meilę)
Koralų spalvos rožė – troškimas
Persikinės spalvos rožė – nemirtingumas; kuklumas
Oranžinė rožė – žavumas
Rausva rožė – tobula laimė; gracija ir mielumas; slapta meilė; neapsisprendimas
Šviesiai rausva rožė – grakštumas; džiugesys
Tamsiai rausva rožė – dėkingumas
Raudona rožė – meilė; aš Jus myliu; pagarba; grožis
Tamsiai raudona rožė – gėda
Tamsiai raudonai ruda rožė – gedėjimas
Raudona ir balta rožės – vienybė; Anglijos emblema
Žalia rožė – aš esu iš Marso
Violetinė rožė – žavesio kerai
Rožės pumpuras – grožis ir jaunystė; nepalytėta meilės širdis
Baltos rožės pumpuras – mergystė, nepažinusi meilės širdis
Raudonos rožės pumpuras – tyra ir miela
Arbatinė rožė – aš niekada neužmiršiu
Bespyglė rožė – meilė iš pirmo žvilgsnio
Damaskinė rožė – šviežumas; Persijoje – meilės simbolis
Erškėtrožė – malonumas ir skausmas
Muskatinė rožė – žavinga
Samaninė rožė – meilės prisipažinimas
Rožės lapas – Jūs galite tikėtis
Pilnavidurių rožių puokštė – dėkingumas
Tuščiavidurių rožių puokštė – aš tikrai Jus myliu; paprastumas
S
Snieguolė – viltis, paguoda
Saulėgrąža – netikri turtai, išdidumas
Š
Šalavijas – išmintis; gili pagarba; moters ištikimybė
T
Tulpė – tobulas mylimasis; šlovė; Olandijos emblema
Raudona tulpė – tikėkite manimi, meilės prisipažinimas
Geltona tulpė – Jūsų šypsena yra saulės spindulys
Įvairiaspalvė tulpė – gražios akys
V
Verbena – melskitės už mane; jautrumas
Vienadienė – koketavimas; Kinijoje – motinos simbolis
Vilkdalgis – tikėjimas, viltis; išmintis ir narsa; meilės pažadas
Visžaliai augalai – amžinas atminimas
Į rinkinį „Gėlių kalba“
Šaltiniai
1. Seaton, B. The Language of Flowers: a history, The University Press of Virginia, 1995.
2. Geraldine Adamich Laufer, Victorian Tussie Mussie [elektroninis išteklius]. Prieiga per internetą: http://www.motherearthliving.com/garden-projects/tussie-mussie.aspx?PageId=1 (žiūrėta 2015 05 12).
3. Wikipedia.org [elektroninis išteklius]. Prieiga per internetą: http://en.wikipedia.org/wiki/Language_of_flowers (Žiūrėta 2015 05 12).
4. Victorianbazaar.com [elektroninis išteklius]. Prieiga per internetą: http://www.victorianbazaar.com/meanings.html (Žiūrėta 2015 05 11).
5. h2q2.com [elektroninis išteklius], prieiga per internetą: http://h2g2.com/edited_entry/A5268035 (žiūrėta 2015 05 13).
6. Sue Williams, Tussie-mussies: "Talking Bouquets", [elektroninis išteklius]. Prieiga per internetą: 7. http://www.emmitsburg.net/gardens/articles/adams/2002/tussie_mussies.htm (žiūrėta 2015 0512).
Proflowers.com [elektroninis išteklius]. Prieiga per internetą: http://www.proflowers.com/blog/floriography-language-flowers-victorian-era (žiūrėta 2015 05 11).
* Žodynėlio fragmentai paimti iš Victorianbazaar.com.