Lazuritas ir perlai – taurusis derinys

Pakabukas iš aukso, lazurito ir perliukų, apie 1870 m., bonhams.com nuotr.

    Lazurito ir perlų derinys – turbūt vienas tauriausių juvelyrikos istorijoje. Šiandien jis dažnai nepelnytai pamirštamas – o gaila. Regis, šie du gamtos kūriniai tiesiog sutverti būti vienas šalia kito – aukso, šilko ar kokiame nors kitame apsode.

    Lazuritas – be galo išraiškingas akmuo, turintis kilmingą ir turtingą praeitį. Įdomu, kad jis vienas pirmųjų pradėtas naudoti juvelyrikoje. Buvo žinomas ir nešiojamas jau prieš daugelį tūkstančių metų Mesopotamijoje, Egipte, Persijoje, Graikijoje, Romoje. Ne vienoje kultūroje laikytas šventu, stebuklingu akmeniu, simbolizuojančiu tiesą ir draugystę. Kadangi akmuo palyginti minkštas, jis puikiai tinka juvelyrikos dirbiniams, daiktams ir skulptūroms dirbinti – nuo smulkiausių kamėjų iki masyvių vazų.


Medalionas, vaizduojantis muzikos mūzą, XVI a., Prancūzija Luvro muziejaus nuotr.		Pora vazų, padirbintų iš vientisų lazurito uolienos gabalų, Italija, apie 1790–1810 m. „Tomasso brolių“ kolekcija

Kaip matome, akmuo nėra vienalytis – be paties lazurito mineralo uoliena dažnai turi kalcio (baltos gyslelės) ir pirito (smulkūs intarpai, žėrintys tarsi auksas).

Jo pavadinimas sudarytas iš „lapis“ (lotyniškai – akmuo) ir „lazuli“ (savo šaknimis siekiančio senovės persų kalbą – žodis reiškė mėlyną spalvą). Laikui bėgant, daugelyje kalbų būtent šio akmens pavadinimas imtas naudoti spalvai apibūdinti (angl. „azure“, pranc. „azur“, it. „azzurro“, isp. „azul“ ir t. t.). O štai lietuvių kalba žodyje „lazuritinis“ išlaikė dar senesnę šio žodžio formą.

Šio akmens grožį ir vaidmenį istorijoje sunku pervertinti – ligi pat 1834-ųjų, kai buvo atrasti sintetiniai dažai ultramarino spalvai išgauti, ji buvo gaminama būtent iš lazurito. Sumaltas ir sumaišytas su rišamąja medžiaga, buvo naudojamas aliejiniams dažams, temperai ar akvarelei gaminti. Gautoji spalva būdavo neįtikėtinai sodri, o laikas jos nė kiek nepakeisdavo. Gal todėl senųjų meistrų paveikslai tiesiog švyti, tarsi apgaubti ypatingos aureolės ir neretai pranoksta daugelį šiuolaikinių menininkų darbų? Vermejeris, kaip ir daugelis kitų didžių meistrų, savo garsiajame paveiksle „Mergaitė su perlo auskaru“ mėlynai spalvai išgauti taip pat naudojo lazuritą. Tokie dažai buvo nepaprastai brangūs. Baroko ir Renesanso laikotarpiu šia spalva dailininkai dažnai tapė Mergelės Marijos mantiją, taip pat angelų ir šventųjų rūbus. Dabar tokius autentiškus dažus daugiausia naudoja meno kūrinių restauratoriai.
		Johanas Vermejeris, „Mergina su perlo auskaru“, apie 1665 m., Karališkoji paveikslų galerija, Haga

		Įdomu, kad perlai, taip pat kaip ir lazuritas, nuo seniausių laikų naudoti papuošalams dirbinti. Netgi manoma, kad tai – seniausia juvelyrinė medžiaga, naudota dar prieš 100 000 metų. Nuo seniausių laikų perlas simbolizavo meilę ir ištikimybę. Antikos laikais perlai buvo labai trokštama, nors ir daug atsieinanti prabanga. Viduramžiais, panašiai kaip ir lazuritas, perlas vis labiau imtas sieti su tyrumu ir šventumu, ilgainiui pradėtas laikyti Mergelės Marijos simboliu – gydančiu, saugančiu, gelbėjančiu. Garsas apie jo gyvastingą, apvalančią galią per įvairius pasakojimus ir legendas pasiekia mus ir šiandieną. Viduramžiais nuotakos, nekaltos ir tyros mergelės, per vestuves puošdavosi karūna iš perlų, vainikuojančia laisvai krintančius jų plaukus. Ši sąsaja ir dabar tebėra gyva žmonių sąmonėje – juk šiandien perlai – vieni mėgstamiausių vestuvinių papuošalų, o sintetiniai jų pakaitalai neretai naudojami vestuvinėms suknelėms puošti.
Šukos su perlais ir lazuritais, 1850 m.

Į rinkinį „Lazuritas ir perlai“

Šaltiniai

1. Beatriz Chadour-Sampson, Hubert Bari, „Pearls“, V&A Publishing, 2013 m.
2. www.gemstone.org [elektroninis išteklius]. Prieiga per internetą: http://www.gemstone.org/index.php?option=com_content&view=article&id=117:sapphire&catid=1:gem-by-gem&Itemid=14 (žiūrėta 2016 05 11)
3. All Art News [elektroninis išteklius]. Prieiga per internetą: http://www.allartnews.com/tomasso-brothers-fine-art-announce-participation-at-the-international-fine-art-antique-dealers-show/ (žiūrėta 2016 05 11)
4. Wikipedia [elektroninis išteklius]. Prieiga per internetą: https://en.wikipedia.org/wiki/Lapis_lazuli (žiūrėta 2016 05 11).