Be kokio daikto XIX a. neapsieidavo jokia šeimininkė?

Sidabrinės grandinėlės, XIX a. (collectorsweekly.com nuotr.)
 

    Mįslingas, šiandien jau pamirštas daiktas, be kurio negalėjo apsieiti jokia XIX a. namų šeimininkė, jokia stilinga dama... Jis tiesiogine to žodžio prasme visuomet būdavo jai po ranka. Kas gi tai?..
    Šis daiktas, išpopuliarėjęs XVIII a. (tuomet prancūziškai vadinatas equipage) – tai grandinėlės, dekoratyvine sagtimi ar kabliu tvirtinamos prie juosmens diržo. Ant jų būdavo kabinami įvairūs namų ūkio reikmenys, nuo piniginės iki peilio. Jas su pasididžiavimu nešiodavo namų šeimininkė, susikabinusi tuos mažus, bet svarbius daiktelius, kurių jai galėjo prireikti, sprendžiant įvairias kasdienes ūkio problemas.
 
Žodžio kilmė
 
     O ar žinote, kas sieja šį su namų buitimi susijusį daiktą ir... kaštelioną, vėlyvųjų viduramžių bei Renesanso laikų pilies valdytoją? Daugelyje kalbų naudojamas mūsų aptariamas grandinėles įvardijantis žodis (angliškai – chatelaine, rusiškai – шатлен) yra kilęs iš prancūziško žodžio châtelaine, reiškiančio pilies valdytojo žmoną. Pats valdytojas, žinoma, buvo vadinamas châtelain (nuo château, pranc. „pilis“), o mūsų kraštuose (tuomet Abiejų Tautų Respublikoje) jis vadintas kaštelionu (lenkiškai kasztelan).
    Pirmą kartą žodis chatelaine paminėtas 1829 m. mados žurnale „The World of Fashion“, graviūroje, vaizduojančioje stilingą grandinėlę, ant kurios kabo dailus raktelis (apačioje, dešinėje).
 
Kairėje – labai ankstyvų grandinėlių pavyzdys, maždaug 1680 m. Ant jų sukabinti siuvimo reikmenys: adatinė, adatų dėklas ir žirklių dėklas (collectorsweekly.com nuotr.)

 Kokie daiktai kabinti ant grandinėlių?
 
    Kiekvienos pilies šeimininkės pasididžiavimas – ryšulys raktų nuo įvairiausių labiausiai saugomų namų kampelių – sandėlio su atsargomis, vyno rūsio, sekretero, kur laikomi svarbūs dokumentai, brangių papuošalų dėželių... Taigi pirmiausias ir svarbiausias ant grandinėlės kabinamas daiktas – raktai. Ir net ant dekoratyvinių šio daikto variantų dažnai galima pamatyti simbolinį raktelį, liudijantį šeimininkės statusą. Tarp kitų dažniausiai pasitaikančių daiktų būdavo piniginė, laikrodis, dėklas su akiniais ir uostomosios druskos buteliukas. Kokie konkrečiai daiktai būdavo kabinami ant grandinėlių, priklausė nuo nešiojančiosios poreikių ir progos.
 
  Mėgstanti siūti moteris turėdavo žirkles, antpirštį, dėklą adatoms, matavimo juostą, adatinę. Na, o dailininkė galėjo ten susikabinti net mažą dėžutę su dažais, teptukų dėklą ir indą vandeniui. Pokylyje dama neapsieidavo be buteliuko kvepalų (ar uostomosios druskos), užrašų knygelės, rašiklio bei piniginės smulkiems pinigams ar nosinei. Nuotraukoje dešinėje (apie 1880 m.) matome gerai apsirengusią moterį, prisisegusią grandinėles, skirtas siuvinėjimui. Tai itin retas atvejis, kai fotografijoje užfiksuotos nešiojamos grandinėlės, nes jos laikytos buities reikmeniu (collectorsweekly.com nuotr.).  

    Kasdien naudojamos grandinėlės buvo kuklesnės, neskirtos rodyti viešumoje. O štai grandinėlės išeigai buvo tikri juvelyrikos šedevrai – iš tauriųjų metalų, puoštos brangiaisiais akmenimis. Jas dirbindavo garsiausi, solidžiausi to meto juvelyrai – Charles Lewis Tiffany, Peter Carl Fabergé, René Lalique... Jos būdavo nešiojamos kaip neatskiriama stiliaus ar mados dalis, o daiktai ant grandinėlių turėjo daugiau dekoratyvinę, simbolinę prasmę. Tiesą sakant, beveik kiekvienas save gerbiantis juvelyras buvo padirbinęs bent vieną tokią grandinėlę.
 
Grandinėlės, XVIII a. Auksas, agatas, kalnų krištolas (art.thewalters.org nuotr.) Grandinėlės, Londonas, apie 1720 m. Auksas, sidabras, safyrai, deimantai (hermitage.ru nuotr.) Grandinėlės, apie 1765–1775 m., Viktorijos ir Alberto muziejus (wikipedia.org nuotr.)

Iš didelio rašto...
 
     XIX a. šie daiktai itin pamėgti turbūt dėl to, kad kilmingos damos dėl sudėtingo suknelių fasono neturėjo talpių kišenių, tik nepatogias atskiras kišenes ar mažus krepšelius. To meto moterys dažnai skųsdavosi net neturinčios kur dėti nosinės. Taigi tokios ant juosmens kabinamos grandinėlės buvo puikus sprendimas.
    Moteriai judant, grandinėlės prie juosmens neabejotinai skambėdavo. Ko gero, pačiai šeimininkei šis garsas buvo jos statuso ir svarbumo įrodymas, o tarnams galbūt varė siaubą... Artėdama prie, tarkime, miegančių vaikų, ji turėdavo grandinėlę priglausti prie sijono, kad neskambėtų.
    Tiesa, kai kurios antikvarinės grandinėlės iš tiesų tokios gremėzdiškos, jog būtų sunku įsivaizduoti, kad jas kas nors nešiojo. Šiems daiktams, kaip ir daugeliui kitų madingų aksesuarų, nepavyko išvengti aštraus to meto satyrinio žurnalo „Punch“ liežuvio.
 
   
Iliustracijos iš satyrinio „Punch“ žurnalo. Kairėje: „Grandinėlės; tikrai naudinga dovana. Laura: „O, pažvelk, kokias nuostabias grandinėles Edvardas man padovanojo.“ Dešinėje: „Kaip grandinėlės gali tapti tikra palaima motinoms“ (victorianweb.org, Toronto universiteto nuotr.)

Grandinėlių eros pabaiga
 
    XX a. pradžioje įprastus ant grandinėlių kabinamus laikrodžius ėmė keisti ant riešo nešiojami laikrodžiai. Taip iš mados pamažu ėmė išeiti ir grandinėlės prie juosmens. Moterų rankinės darėsi vis didesnės, damos galėjo ten sutalpinti vis daugiau reikalingų daiktų. Be to, emancipacijos vėjams stiprėjant, jos norėjo daugiau laisvės, taip pat judėjimo laisvės – juk minti dviratį plevėsuojant grandinėlėms būtų buvę ir nepatogu, ir nesaugu. Kartu su besikeičiančia silueto mada ir suknelių madomis išnyko ir šis keistas daiktas. Tiesa, ir šiandieną galima rasti vienokių ar kitokių jo apraiškų – raktų pakabukų, ant kurių nešiojami įvairūs kiti reikalingi daiktai, ar ant juosmens kabinamų piniginių. O šveicariški peiliukai – turbūt pats įprasčiausias mūsų akiai šio daikto pakaitalas, tiesa, naudojamas daugiausia vyrų. 
    Tačiau prisiminus, kiek kartų tenka griozti rankinę, karštligiškai ieškant raktų ar kokio mažmožio, imi ir pagalvoji, kad visai neblogas išradimas buvo toji „šatlenė“. ;)
      
    Iš plieno padirbintos grandinėlės, XIX a. pradžia (artofmourning.com nuotr.)
© Lina Krasnovaitė, „Filigrania“,  2016 m.
 

Remtasi šaltiniu:
Collectorsweekly.com [elektroninis išteklius].  Prieiga per internetą: http://www.collectorsweekly.com/articles/the-killer-mobile-device-for-victorian-women/ (žiūrėta 2016 08 24).