Kaip tarpukariu Lietuvoje švęsti Naujieji?

Jacques Joseph Tissot paveikslas „Madinga moteris“ („La Mondaine“), 1885 m., detalė.

2018 m. sausio 1 d.

Sveiki sulaukę Naujųjų metų! Linkime, kad šie metai būtų kupini šviesos, turiningo laiko ir kūrybinio džiaugsmo. Kaip manote, ar Naujųjų šventimas Lietuvoje beveik prieš šimtą metų buvo kitoks negu dabar? Ogi pažiūrėkime!

Sutikti Naujųjų metų Tėveliai eidavo į kokį nors iškilmingą balių, kur dalyvavo valdžios atstovai, o prieš tai teatre būdavo rodomas tradicinis „Traviatos“ spektaklis, į kurį kartais ir mane paimdavo. Pasiruošimo į balių aš niekada nepraleisdavau – stebėdavau, sėdėdama ant lovos. Mamutė vilkosi ilgą suknelę, kaklą puošėsi auksine grandinėle, avėsi lako bateliais, movėsi pirštines. Plaukai buvo gražiai bangomis sušukuoti. Mamutė niekad nevartojo jokių dažų, net pudros. Tėvelis tokia proga dėdavo fraką su ordinais. Užsidėdavo baltą šaliką, apsivilkdavo juodos medžiagos apsiaustą su kailiu viduj ir bebro apykakle. Tokį žieminį apsiaustą vadino „šuba“. Ant galvos priklausė cilinderis. Apsivilkti jiems padėdavo niania, kuri puikiai žinojo etiketą.

Jei man leisdavo eiti kartu į operą, irgi buvau gražiai aprengiama: su baltom kojinaitėm, juodais lako batukais ir šviesiai žalia suknyte, kurią labai mėgau.

Grįžus iš teatro Kaziui ir man leisdavo žiūrėti fejerverkus pro saliono langą, iš kur viskas puikiai matėsi, ir jau eidavom miegoti po vidurnakčio. Tarnams Tėvai palikdavo butelį vyno, kad šventiškai sutiktų Naujuosius metus, tik neatsimenu, ar jie jų sulaukdavo.

Pabundam iš ryto ir jau Nauji metai! Skubam žiūrėti, ką Tėveliai parnešė iš baliaus: tai švilpukai, barškalėliai ir nuostabios kepurės!

Taip apie Naujųjų sutikimą pasakoja Jono Vileišio duktė Rita A. Vileišytė-Bagdonienė savo atsiminimų knygoje „Tolimi vaizdai. Signataro dukters atsiminimai“. Tai galėjo būti antrasis ar trečiasis XX a. dešimtmetis.

Jacques Joseph Tissot paveikslas „Madinga moteris“ („La Mondaine“), 1885 m., visas paveikslas.