Gražaus Verbų sekmadienio!

O ar žinojote, kad garsiųjų vilnietiškų verbų kilmė susijusi su... lelija? Lietuvių etnografijos tyrinėtojas Libertas Klimka knygoje „Lietuviškų tradicijų knygelė“ pasakoja, kad yra žinoma, jog senųjų Vilniaus cechų amatininkai per iškilmingas religines procesijas rankose nešdavosi popierines palmių šakeles, kad primintų Atpirkėjo įžengimą į Jeruzalę, ir lelijas – miesto globėjo šv. Kazimiero simbolį. Ilgainiui procesijų lelijas ir palmes imta gražinti popierinių karpinių kaspinėliais. Taip susidarė tipiška vilnietiškos verbos forma. Vadinasi, seniausios verbos buvo su lelijom ir popierinės. Sunku patikėti!.. O juk dar palyginti neseniai, dar XX a., Vilniaus gatvėse buvo prekiaujama popierinėmis verbomis. Tačiau dabar ši tradicija jau visiškai išnykusi... Ją mena tik nuotraukos. Šioje nuotraukoje – vilnietė pardavinėja popierines verbas su lelijomis prie Visų šventųjų bažnyčios Rūdininkų gatvėje, 1906 m. (už nuotrauką dėkojame „Lietuvos bajorai“ ir „Vilniaus miesto studija“).

Čia dar viena nuotrauka – prekiautojai verbomis prie buvusių Abramavičių rūmų (dabar Didžioji gatvė 36). Dešiniajame nuotraukos krašte matome taip pat  popierines verbas su lelijomis. Nuotraukos autorius Vilniaus fotografas Stanisław Filibert Fleury (1858–1915 m.). 

Paveikslai taip pat gali šį tą papasakoti. Štai kaip galėjo atrodyti Verbų sekmadienis XIX a. skurdžioj valstiečio trobelėj :) Ferdinando Georgo Waldmüllerio paveikslas „Verbų sekmadienis“ (1852 m.). Čia matome ir dabar gyvą tradiciją plakti verba šeimos narius, kad visus metus būtų sveiki. 

O štai šis belgų dailininko Alfredo Stevenso (1823–1906 m.) paveikslas tokiu pačiu pavadinimu – „Verbų sekmadienis“ pasakoja apie jau išnykusią tradiciją virš brangių žmonių paveikslų pakabinti verbos šakelę – kaip apsaugos simbolį. 

© Lina Krasnovaitė-Siparienė, Rūta Krasnovaitė, „Filigrania“