APIE MUS MEDIJOSE
Pirkėjų atsiliepimai:
„Stebiuosi Jūsų kruopščiu darbu, idealiu skoniu. Jūs ne tik pabrėžiat perlo švelnų grožį ir tyrumą, bet ir parodot kitą žodžio „perlas“ reikšmę: kaip retenybę ir orumą...“ Irina
Daugiau pirkėjų atsiliepimų
Seno dvaro slaptingosios alėjos...
I. Repino paveikslas „Vasaros peizažas. Vera Aleksejevna ant tiltelio Abramceve“ (1879 m.)
2016 m. rugpjūčio 11 d.
Dažnas iš mūsų su grauduliu širdy prisimenam tėvų ar senelių sodybas – pasaulį, persmelktą skaidrių vaikystės patyrimų. Šiandien jį ne vienas esame praradę. Panašiai jautėsi ir XIX a. žmogus, skausmingai stebėjęs dvaro smigimą į nebūtį. Kaip jautriai tai atspindėta šiose rusų poeto K. D. Balmonto eilėse:
Seno dvaro slaptingosios alėjos.
Apleistas sodas, apsiblausęs tvenkinys.
Kaip visa čia pažįstama ir sava!
Alyva, vijokliukai, rezatėlės,
Jurginai kelia galvas išdidžiai.
Atslinko sutemos. Vos šnara lapai.
Blausus mėnulis kyla iš už miško,
Ir liūdesys į jauną širdį braunas.
Ir pasigirsta keistas, sielvartingas šnabždesys.
Kažkas kažką šią valandą apgaili...
Ištrauka iš K. D. Balmonto eilėraščio „I. S. Turgenevui atminti“ (1893 m.).
Į lietuvių kalbą versta Linos Krasnovaitės, Rūtos Krasnovaitės.
***
Дворянских гнезд заветные аллеи.
Забытый сад, полузаросший пруд.
Как хорошо, как все знакомо тут!
Сирень, и резеда, и эпомеи,
И георгины горные цветут.
Затмилась ночь. Чуть слышен листьев ропот.
За рощей чуть горит луны эмаль.
И в сердце молодом встает печаль.
И слышен чей-то странный, грустный шепот.
Кому-то в этот час чего-то жаль...
К. Д. Бальмонт, «Дворянских гнезд заветные аллеи» (1893).