RENGINIAI
APIE MUS MEDIJOSE
Pirkėjų atsiliepimai:
„Stebiuosi Jūsų kruopščiu darbu, idealiu skoniu. Jūs ne tik pabrėžiat perlo švelnų grožį ir tyrumą, bet ir parodot kitą žodžio „perlas“ reikšmę: kaip retenybę ir orumą...“ Irina
Daugiau pirkėjų atsiliepimų
APIE MUS MEDIJOSE
Pirkėjų atsiliepimai:
„Stebiuosi Jūsų kruopščiu darbu, idealiu skoniu. Jūs ne tik pabrėžiat perlo švelnų grožį ir tyrumą, bet ir parodot kitą žodžio „perlas“ reikšmę: kaip retenybę ir orumą...“ Irina
Daugiau pirkėjų atsiliepimų
Mįslė iš juvelyrikos istorijos

Segė nuoširdiems jausmams atminti.
Minnesota historical society nuotr.
2016 m. balandžio 19 d.
Taigi šis papuošalas pagamintas iš... ar patikėsite? – žmogaus plaukų. :) Žinoma, ir metalo, atliekančio tik tvirtinimo funkciją.
Jau XVII a. buvo gaminami papuošalai, kur po skaidraus kristalo plokštele ar medaliono viduje buvo laikoma brangaus žmogaus plaukų sruoga, supinta į kaselę. XVIII a. pabaigoje plaukus pradėta pinti įmantriais raštais. XIX a. pradžioje buvo sukurta technika lygiems raštams iš plaukų pinti, o gautas paviršius būdavo dengiamas glazūra, vėliau kartais pjaustomas plokštelėmis ir dėliojamas kaip mozaika. Taigi buvo naudojamos įvairios technikos. Keli jų pavyzdžiai:
![]() |
![]() |
|||
Vėduokle sudėliotos sruogos tudorplace.org nuotr. |
Dailiai perpintos sruogos Minnesota historical society nuotr. |
Mozaika iš plokštelių victorianhairartists.com nuotr. |
1830-ieji atnešė naują madą plaukus pinti į sferinius kaspinus, grandinėles ir rozetes. Tam, kad laikytų formą, papuošalai būdavo standinami, kartais naudojami kelių spalvų plaukai. Vieni papuošalai būdavo ažūriniai, kiti – pilnaviduriai – tuomet plaukai būdavo vejami ant medinių formų. Šią techniką ypač gerai buvo įvaldę prancūzai, nes tokiu pačiu būdu gamino šilkinius kutus užuolaidoms. Papuošalų iš plaukų mada paplito Šveicarijoje, Vokietijoje, o iš ten per princą Albertą, karalienės Viktorijos vyrą, nukeliavo į Angliją ir kitur.
Kam gi reikėjo iš tokios keistos medžiagos pagamintų papuošalų? Dažnai plaukų sruoga būdavo paskutinė mirštančiojo dovana, tad iš jos padirbintas papuošalas buvo brangus atminimas, nešiotas per visą gedulo laikotarpį. Tačiau būtų neteisinga tokius papuošalus sieti vien tik su gedulu – neretai tokia dovana buvo nuoširdžių jausmų, artumo, draugystės ženklas, net diplomatijos priemonė! Yra žinoma, kad Anglijos karalienė Viktorija ir Prancūzijos imperatorienė Eugenija keitėsi iš jų plaukų padirbintomis apyrankėmis. Kadangi plaukai elastingi, apyrankė prisitaikydavo prie riešo dydžio. Mergina dažnai dovanodavo mylimajam iš savo plaukų padarytą laikrodžio grandinėlę.
![]() |
![]() |
|
Segė victorianhairartists.com nuotr. |
Laikrodžio grandinėlė thevictormourning.wordpress.com nuotr. |
Beje, Davorensų dirbtuvė, tuo metu reklamavusi plaukų pynimo paslaugas, savo skelbime tikino, kad papuošalus gamina tik iš jiems patikėtų plaukų – taigi galima manyti, jog ir šioje srityje, kaip ir visur, būta įvairių spekuliacijų. :)
Įdomu, kad tradicija išsaugoti mylimo žmogaus plaukų sruogą anaipton neišnyko ir mūsų dienomis. Tik prisiminkite kūdikių „knygeles“, kurias puošia ne tik mažos rankytės atspaudas, pirmasis iškritęs dantukas, bet dažnai ir plaukų sruogelė. Taigi nesistebėkim. :)

Iš plaukų padirbinti papuošalai, 1830–1870 m.
Iliustracija iš knygos „Jewellery in the age of Queen Victoria: A Mirror to the World“
Apie pirmąjį „Filigrania“ papuošalą, kuriam panaudota plaukų juvelyrikos technologija, skaitykite čia.
Šaltinis
Charlotte Gere, Judy Rudoe, „Jewellery in the age of Queen Victoria: A Mirror to the World“ („Karalienės Viktorijos eros juvelyrika: veidrodis į pasaulį“), 2010, British Museum.