Muzikos pamoka

2016 m. liepos 19 d.


Šis paveikslas, iš pirmo žvilgsnio pasirodęs lyg aptrinta, išblukusi seno dvaro interjero nuotrauka, atmintyje atgaivino vieną epizodą iš Šatrijos Raganos apysakos „Viktutė“.


Ak Dieve, koks tas daktaras! Tarsi sudėtas iš dviejų dalių: iš vyro ir vaiko. Jo charakteris tvirtas, drąsus jis, stiprus, niekados nepavargęs, neištižęs, – trumpai sakant, tikras vyras, ir kartu toks vaikiškas. Šįvakar atsisėdau groti Šopeno valsų. Iš pradžių jis vaikščiojo po saloną, paskui atsisėdo kerčioje ir, pasirėmęs galvą rankomis, klausė. [...] Pabaigus atsikėliau ir, matydama, kad jis vis tebesėdi, priėjau ir šypsodamos paklausiau, apie ką taip svajojąs. Pašoko nuo kėdės, ir pamačiau, kad iš jo akių riedėjo ašaros. Turbūt, nenorėdamas, kad jas matyčiau, nubėgo uždaryti fortepijono.