Nelygi santuoka

    Šiandieną kviečiame kartu pasigrožėti mįslingomis istorijomis ir spėlionėmis apipintu paveikslu „Nelygi santuoka“. 1862 m. nutapytas rusų dailininko Vasilijaus Pukirevo (1832–1890 m.) ir kitais metais pristatytas Dailės akademijos parodoje, jis sukėlė tikrą ažiotažą. Buvo neįprasta, kad buitinė scena nutapyta taip jautriai ir nepaprastai meistriškai, o įspūdingi paveikslo matmenys (2,47 × 1,59 m) neatitiko įprastų šio žanro standartų. Tačiau labiausiai amžininkus sukrėtė paveikslo tema...

    XIX a. viduryje bekraitės merginos ištekinimas prieš jos pačios valią Rusijoje buvo aktuali ir labai jautri problema. Pirklių pasaulyje, kur viskas būdavo perkama ir parduodama, šiuo klausimu vyravo visiškas cinizmas. Su ypač didele užuojauta vaizduojamas nuotakos – jaunutės, nekaltos, dar visai vaiko – paveikslas. Visiška jos priešingybė  – pagal amžių jai į tėvus ar net senelius tinkantis, pasitikintis savimi, akivaizdžiai pasiturintis ir įtarus jaunikis. Ceremonijos dalyviai neabejingi vyksmui – vieni žvelgia su neslepiamu smalsumu, kiti niūriai susimąstę. Tarp jų  ypač išsiskiria mąsli piršlio figūra su rože atlape – regis, juos su nuotaka sieja nematomas ryšys, bendras skausmingas išgyvenimas. Ar žvelgiant į šį paveikslą Jūsų neapninka jausmas, kad čia pavaizduota labai giliai kažkieno išjausta asmeninė gyvenimo drama? Tai turbūt ir yra didžiausia paveikslo paslaptis, jame slypinti jėga.
 

Iki šiol spėliojama, kieno tikra istorija įkvėpė dailininką nutapyti šį siužetą, kas galėjo būti pavaizduotų personažų prototipai. Anot vienos versijos, V. Pukirevas įamžino jam patikėtą draugo, jauno pirklio Sergejaus Varencovo meilės dramą – šis buvo įsimylėjęs pirklio dukrą, o ją tėvai išleido už ne tokio išvaizdaus, bet daug turtingesnio jaunikio, tiesa, neseno. Lyg tyčia, dėl susiklosčiusių tradicijų S. Varencovas buvo priverstas per tas jungtuves būti piršliu. Pasakojama, kad iš pradžių nutapytasis piršlys buvo labai panašus į dailininko draugą, bet šiam pareiškus nepasitenkinimą (mat tuo metu jau buvo nusižiūrėjęs kitą nuotaką), V. Pukirevas  piršlį „padabino“ barzda. Kita versija byloja, kad dailininkas pavaizdavo savo paties išgyventą tragediją: paveiksle pavaizduota jo mylimoji Praskovja Varencova, o už jos stovintis asmuo sukryžiuotomis rankomis – ne kas kitas, o patsai V. Pukirevas – kaip gyvas... Išorinis panašumas iš tiesų stulbinantis. Pakanka pažvelgti į kitą jo paveikslą „Dailininko dirbtuvėje“, kur prie drobės jis nutapė save (žr. paveikslo detalę kairėje).

 

Šią versiją patvirtina ir paveikslas, kurį 2002 m. įsigijo Tretjakovo galerija – tai 1907 m. V. Suchovo darbas pieštuku, vaizduojantis pagyvenusią moterį. Ant kitos paveikslo pusės užrašyta: „Praskovja M. Varencova, kurią prieš 44 metus dailininkas Pukirevas pavaizdavo savo garsiajame paveiksle „Nelygi santuoka“ (žr. paveikslą dešinėje).     O pabaigai – dovana :) Atsitiktinai atradome Olego Pogudino atliekamą nuostabų romansą, kuriame, regis, tiesiog apdainuotas  V. Pukirevo paveikslas... Tuos, kurie supranta rusų kalbą, kviečiame paklausyti: „Prie cerkvės stovėjo karieta“.

Parengė Lina Krasnovaitė, „Filigrania“ ©


Šaltinis
L. Polozova, „Nelygi santuoka. Garsiojo paveikslo pagrindinių veikėjų pėdsakais“, https://archive.is/20131121153605/www.istrodina.com/old/2001_10/25.htm [interneto išteklius, žiūrėta 2017 09 27].