Artėjant Joninėms – šis tas apie vardynas

„Šventės diena“, švedų dailininko Fanny Brate paveikslas, vaizduojantis pasiruošimą vardynoms, 1902 m.


2016 m. birželio 23 d.

Apie prasmingą Joninių, Rasų, Kupolės ar Saulėgrįžos – kaip bepavadintume – šventę galima kalbėti labai daug ir įvairiais aspektais. O šįkart norime pasidalyti įdomiu niuansu, susijusiu su Joninėmis kaip Šv. Jono vardo diena. Skaitant XIX a. literatūrą, vargu ar pavyks rasti užuominų apie gimtadienio šventimą – regis, tokios šventės nė nebūdavo! Tačiau visuomet būdavo švenčiamos vardynos, kuo aukštesnio rango žmogus, tuo prašmatnesnės būdavo iškilmės. Bet… o gimtadienis?.. – sukome, galvą, kol nesusiejome to, ką tarsi visada žinojome – ogi vardynos ir gimtadienis dažniausiai sutapdavo.

Kitaip negu dabar, ankstesniais laikais (ko gero, jau nuo ankstyvųjų viduramžių) daugelyje Europos šalių ir kai kuriose kitose pasaulio vietose vaikus pavadindavo ne šiaip sau kokiais nors išgalvotais ar patikusiais vardais, o vardais pagal šventųjų kalendorių. Tikėta, kad šventasis globoja ir saugo jo dieną gimusius. Šis paprotys konservatyvesnėse bendruomenėse išsilaikė net iki XX a. vidurio ar dar vėlesnių laikų. O šiandien juk retai prisimename vardynas, dar rečiau jas švenčiame. Tačiau Joninės, būdamos tokiame svarbiame metų ciklo taške, vis dar išlaikė šią seną vardynų šventimo tradiciją ir prasmę.

Gražios šventės!