Prieš vidudienį...

    Štai paveikslas – tiesiog vasaros esencija... Ar jaučiate neskubriai artėjant alsų vidudienį, kai šešėliai darosi tokie trumpi ir aštrūs?.. Kai ima tolti lig šiol nepaliaujamai skambėję balsai ir bruzdesiai... Kokia gaiva tuomet dvelkia erdvūs tamsoki kambariai, o jų vėsoj tvyro iš ryto pamerktų bijūnų ir rožių aromatas... Ar ne trumpam pasvajojimui skirtos tokios akimirkos? Kokios jos saldžios...