VIENETINIAI PAPUOŠALAI
„Stebiuosi Jūsų kruopščiu darbu, idealiu skoniu. Jūs ne tik pabrėžiat perlo švelnų grožį ir tyrumą, bet ir parodot kitą žodžio „perlas“ reikšmę: kaip retenybę ir orumą...“ Irina
Daugiau pirkėjų atsiliepimų
„Stebiuosi Jūsų kruopščiu darbu, idealiu skoniu. Jūs ne tik pabrėžiat perlo švelnų grožį ir tyrumą, bet ir parodot kitą žodžio „perlas“ reikšmę: kaip retenybę ir orumą...“ Irina
Daugiau pirkėjų atsiliepimų
Kviečiame į renginį „Moteris ir gėlės“
2019 07 01
Moterį nuo seniausių laikų puošė gyvos gėlės. O XIX amžiuje tai buvo ne tik geras tonas ar mada, bet kuo gryniausias apsėdimas! Gėlės buvo visur, – sode ir namuose, puošė damos buduarinį stalelį, jos apdarus, plaukus...
Mūsų dvaruose pačios ponios augindavo daug gėlių, jas gerai pažinojo ir gausiai jomis puošėsi – taigi gėlės buvo neatskiriama ir labai esminga gyvenimo dalis...
Šiandien puošimasis gyvomis gėlėmis – beveik prarastas kultūrinis reiškinys. Ir ne tik – pamirštos technologijos, kaip tai buvo daroma. Po kruopelę lipdėme jau subyrėjusią praeities mozaiką – iš mūsų dvarininkų memuarų, senovinių knygų, negausiai išlikusių senovinių artefaktų...
Šį vakarą sužinosite ir pamatysite, kaip puoštasi gyvomis gėlėmis – kalbėsime ne tik apie technologijas, bet svarbiausia – stengsimės pajusti XIX a. įkvėpimą ir dvasią... Mūsų pačių sode užaugintos kvapnios rožės ir kitos gėlės mums pasakos pamirštas istorijas... Ir mins paslaptis, kurios buvo žinomos tik praeities sodininkams ir kambarinėms...
Gal manote, kad būsime tik pasyvūs išnykusios tradicijos stebėtojai? Ne, tapsime gyvais jos dalyviais, o gal net ir tęsėjais... Jei norėsite, galėsite pasidirbinti papuošalą. Nesibaiminkite – nereikės jokių ypatingų gabumų ar polinkių rankdarbiams. Turėdami šį paprastą, o kartu ir nuostabų daiktą, kada tik panorėję galėsite pasipuošti gyvomis gėlėmis. Aktualu ne tik ponioms ir panelėms – ponai taip pat nebus pamiršti!
Ir, žinoma, vaišės... Ragausime apelsinmedžio žiedų arbatos, kurią taip mėgo Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė mama Marija Pšezdzieckytė. Ir skanausime subtilių XIX a. desertų, aromatingos rožių uogienės.
Šiandien puošimasis gyvomis gėlėmis – beveik prarastas kultūrinis reiškinys. Ir ne tik – pamirštos technologijos, kaip tai buvo daroma. Po kruopelę lipdėme jau subyrėjusią praeities mozaiką – iš mūsų dvarininkų memuarų, senovinių knygų, negausiai išlikusių senovinių artefaktų...
Šį vakarą sužinosite ir pamatysite, kaip puoštasi gyvomis gėlėmis – kalbėsime ne tik apie technologijas, bet svarbiausia – stengsimės pajusti XIX a. įkvėpimą ir dvasią... Mūsų pačių sode užaugintos kvapnios rožės ir kitos gėlės mums pasakos pamirštas istorijas... Ir mins paslaptis, kurios buvo žinomos tik praeities sodininkams ir kambarinėms...
Gal manote, kad būsime tik pasyvūs išnykusios tradicijos stebėtojai? Ne, tapsime gyvais jos dalyviais, o gal net ir tęsėjais... Jei norėsite, galėsite pasidirbinti papuošalą. Nesibaiminkite – nereikės jokių ypatingų gabumų ar polinkių rankdarbiams. Turėdami šį paprastą, o kartu ir nuostabų daiktą, kada tik panorėję galėsite pasipuošti gyvomis gėlėmis. Aktualu ne tik ponioms ir panelėms – ponai taip pat nebus pamiršti!
Ir, žinoma, vaišės... Ragausime apelsinmedžio žiedų arbatos, kurią taip mėgo Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė mama Marija Pšezdzieckytė. Ir skanausime subtilių XIX a. desertų, aromatingos rožių uogienės.
Renginio partneris – teatras „Arbatvakariai“.
LAIKAS: rugsėjo 19 ir 20 d. 18:30 val.
VIETA: teatras „Arbatvakariai“, Liepkalnio g. 12-5A, Vilnius
Bilieto kaina – 20 Eur.
Bilietus galite įsigyti čia:
Rugsėjo 20 d. 18.30 val.
Vietų skaičius labai ribotas!
Lauksime Jūsų :)
