Straipsniai

Nėrimo šeivute istorija

Nėrimas šeivute – labai gilias tradicijas turintis nėrimo būdas, kaip manoma, savo kilme siekiantis senųjų civilizacijų laikus. Skirtingai nuo kitų tradicinių nėrininių, neriant šeivute nebūtina turėti daugybės pagalbinių priemonių – nėrimo pagalvėlės, smeigtukų, ritelių, tinklelio... Pakanka tik siūlo ir įgudusių rankų.
Darbui su siūlais palengvinti naudojamas įrankis, vadinamas šeivute. Nėrėja viena ranka laiko įtempusi siūlą, o kita manipuliuoja šeivute, rišdama savotiškus mazgelius. Šis įrankis savo forma primena laivelį, viename gale dažnai turi snapelį siūlams ištraukti. Praeityje šeivutės buvo dirbinamos iš dramblio kaulo ar metalo, kartais – iš porceliano. Neretai šeivutes įmantriai graviruodavo, pjaustinėdavo, puošdavo rankų darbo piešiniais.

Daugiau...

Šeivutės nėrinių (kilpinėlių) istorija Lietuvoje

Subtilūs šeivutės nėriniai Europoje žinomi nuo XVI–XVII a., o ypač didelį pakilimą ši technika patyrė XIX a. Lietuvoje šios nėrimo technikos taip pat būta, tradiciškai tokie nėriniai buvo vadinami kilpinėliais. Tačiau žinios apie šį mūsų kultūros paveldą labai skurdžios – nežinoma, nei kada nėrimo šeivute technika atkeliavo į Lietuvą, nei iš kur, nei kokiais keliais, nei kaip pasiekė mūsų dienas... Mūsų atliktas tyrimas – pirmasis bandymas užpildyti šią spragą.

Daugiau...

Kur glūdi modernių Kalėdų šaknys?

Daugeliu atžvilgių teisūs tie istorijos tyrinėtojai, kurie teigia, kad modernusis pasaulis iš esmės gimė XIX amžiuje... Tai galime pasakyti ir apie daugelį šiandieninių Kalėdų šventimo atributų. Šįkart nesigilindami į pačias Kalėdų ištakas, pakalbėsime apie kelis iš jų – be kurių dabar neįsivaizduojame šios žiemos šventės...

Daugiau...

Be kokio daikto XIX a. neapsieidavo jokia šeimininkė?

Mįslingas, šiandien jau pamirštas daiktas, be kurio negalėjo apsieiti jokia XIX a. namų šeimininkė, jokia stilinga dama... Jis tiesiogine to žodžio prasme visuomet būdavo jai po ranka. Kas gi tai?..

Daugiau...

Mėnulio sodas

Mėnulio, arba baltuoju sodu, šiandien vadinami sodai, kuriuose veši baltai žydintys augalai. Įvairovės jam suteikia įvairūs žali atspalviai, balta ir sidabrinė lapija, lapų ir žiedų faktūrų, formų žaismas. Neretai baltuosiuose soduose rasime ir mėlynai ar rausvai žydinčių augalų. Toks sodas nuostabiausias vėlai vakare arba naktį – juk visos kitos spalvos, išskyrus baltą, išnyksta, o balta, ypač mėnesienos šviesoje, tiesiog švyti.

Daugiau...

Perlai iš Rytų

Dažnai girdime, kad senovėje perlai mus pasiekdavo iš Rytų. Tačiau kur buvo perlų pradžių pradžia? Kokiuose vandenyse jie užgimdavo, kaip buvo renkami, kaip jais prekiauta? Šiandieną norime Jums papasakoti apie tolimą ir egzotišką perlų gaudytojų pasaulį, apie vietas, kurios nuo neatmenamų laikų garsėjo kaip perlų pasaulio centras.

Daugiau...

Lazuritas ir perlai – taurusis derinys

Lazurito ir perlų derinys – turbūt vienas tauriausių juvelyrikos istorijoje. Tačiau šiandien jis dažnai nepelnytai pamirštamas – o gaila. Regis, šie du gamtos kūriniai tiesiog sutverti būti vienas šalia kito – aukso, šilko ar kokiame nors kitame apsode... Derinamas su lazuritu, perlas paprastai nedominuoja, dažnai supa akmenį ratu,  nušviesdamas ir išryškindamas jo taurų mėlynumą.

Daugiau...

Gėlių kalba

Gėlė kaip tobulo grožio įsikūnijimas žmonijos istorijoje visuomet užėmė išskirtinę vietą. Jau tūkstančius metų gėlės yra neatsiejama žmonių bendravimo dalis, suteikianti jam naujų spalvų ir reikšmių. Taigi ir gėlių kalba – sena kaip pati žmonija. Tai mūsų istorijos ir kultūros atspindys.
XIX amžiuje Europa tiesiog pamišo dėl gėlių.  Gėlės buvo visur – namuose, sode, ant drabužių, rankose... Buvo leidžiama daugybė gėlių reikšmių žodynų, skirtų dovanotoms puokštėms „iššifruoti“. Visi to meto periodiniai leidiniai buvo pilni patarimų, kaip tinkamai sudėlioti gėles. Apie merginų gebėjimus spręsdavo pagal puokščių darymo meistrystę.

Daugiau...

Šokio sūkury

Be jokios abejonės, įvairaus pobūdžio šventės nuo neatmenamų laikų vykdavo karalių rūmuose, kunigaikščių, kilmingųjų dvaruose. Tačiau baliai, kuriuose svarbiausi šokiai (juk ir pats žodis kilęs iš lotynų kalbos žodžio ballare, reiškiančio šokti), buvo pradėti rengti vėlyvaisiais viduramžiais Prancūzijos ir Burgundijos dvaruose. Pirmasis istorijoje minimas balius vyko Karolio VI ir Izabelės Bavarietės vestuvių proga 1385 m. Amjeno mieste Šiaurės Prancūzijoje. Tiesa, abejotina, ar tuomet šokiuose dalyvavo patys kilmingiausieji.

Daugiau...

Karališkasis purpuras

Ar kada nors susimąstėte, kodėl paminėjus purpurinę spalvą, sąmonėje iškyla didingi praėjusių amžių karalių ir karalienių, imperatorių ar dvasininkų paveikslai, kodėl ji taip glaudžiai susijusi su aukšta kilme, prabanga, turtais, o kartu ir su šventumu, tyrumu?.. Dažnai žmonės nesutaria – kokia ji, toji purpurinė spalva.  Vienam ji sodri ir tamsoka, beveik kraujo raudonumo, kitam – skaisčios rausvai violetinės spalvos, o dar kitam – švelnesnės alyvinės... Iš tiesų purpurine spalva laikomi visi atspalviai tarp raudonos ir mėlynos spektro spalvų. Kitaip negu violetinė, ji nėra atskira spektro spalva, o tik dviejų spektro spalvų – mėlynos ir raudonos – mišinys.

Daugiau...

Juodoji mantilija

Nenuostabu, kad ploniausio šilko, subtilių raštų balti ir ypač juodi nėriniai siejasi būtent su Ispanija. Jau nuo XVII a. ši šalis itin mėgo nėrinius, nemažą jų dalį gamino pati, bet dar didesnę įsiveždavo iš Prancūzijos, Olandijos ir Italijos, kur nėriniai buvo gaminami specialiai jos rinkai. Iš šių nėrinių dažniausiai būdavo dirbinamos mantilijos, ilgainiui tapusios Ispanijos moterų identiteto dalimi.

Daugiau...

Žydrasis krantas

Dabar sunku patikėti, kad nuo Romos imperijos žlugimo laikų maudymasis jūroje buvo pamirštas – beveik niekas nesimaudė nei savo malonumui, nei dėl sveikatos, o tokio dalyko kaip atostogos prie jūros apskritai neegzistavo. Kurortiniai miesteliai turėjo nueiti ilgą kelią, kad galėtume mėgautis šiandien mums įprastais atostogų džiaugsmais. Dar XVIII a. viduryje dabar bene garsiausias Europos kurortas Žydrasis krantas (Côte d'Azur) tebuvo neturtingas žvejų kaimelis. Kaip gi tai atsitiko? Kokią dalelę XIX amžiaus istorijos mums gali pasakoti Žydrasis krantas ir kaip tai susiję su mūsų šiandieninėmis atostogomis prie jūros?

Daugiau...

Princesė Aleksandra

Kai karališkoji jachta priartėjo prie Greivsendo, Danijos delegacija, nors ir smelkiant lietui, galėjo įžiūrėti žodžius „Sveiki atvykę“, sudarytus  iš trijų metrų aukščio raidžių. Anglai nepaklausė karalienės Viktorijos pageidavimo surengti kaip įmanoma kuklesnes sutikimo iškilmes, ir Greivsende susirinko aštuoniasdešimt tūkstančių žmonių pasveikinti atvykusios danų princesės. Minia buvo tiesiog sužavėta, kai anglų princas...

Daugiau...