RENGINIAI
APIE MUS MEDIJOSE
Pirkėjų atsiliepimai:
„Stebiuosi Jūsų kruopščiu darbu, idealiu skoniu. Jūs ne tik pabrėžiat perlo švelnų grožį ir tyrumą, bet ir parodot kitą žodžio „perlas“ reikšmę: kaip retenybę ir orumą...“ Irina
Daugiau pirkėjų atsiliepimų
APIE MUS MEDIJOSE
Pirkėjų atsiliepimai:
„Stebiuosi Jūsų kruopščiu darbu, idealiu skoniu. Jūs ne tik pabrėžiat perlo švelnų grožį ir tyrumą, bet ir parodot kitą žodžio „perlas“ reikšmę: kaip retenybę ir orumą...“ Irina
Daugiau pirkėjų atsiliepimų
Apie autorę
Sveiki, mielieji! Ačiū, kad užsukote į svečius. Tikiuosi, Jums patiks tai, ką kuriu. Mano vardas – Lina. Gimiau ir augau Lietuvoje, didžiąją gyvenimo dalį praleidau Vilniuje. Myliu savo kraštą ir jaučiuosi laiminga, galėdama gyventi ir dirbti gimtinėje. Augau lietuvių kalbos filologų šeimoje, pati esu anglų kalbos filologė, literatūra ir žodis visuomet man buvo antrieji namai. Gal todėl svetainėje tekstų beveik ne mažiau kaip atliktų darbų. Taip jau susiklostė, kad nuo pat profesinės veiklos pradžios dirbau ne filologinį, o komercinį darbą. Ilgainiui supratau – laikas atsigręžti į tikrąją save ir pradėti minti savą kelią – ne visada lengvą, saugų ir užtikrintą, bet – savą. Nuo pat ankstyvos vaikystės rankdarbiai buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. |
Neturėdamos norimų žaislų, su seseria juos paprasčiausiai pasidarydavome, ypač mėgome miniatiūrinius namukus, ūkius ir sodybas, o juose įkurdindavome ne ką kita, o tėčio šachmatų figūrėles, dailiai aprengusios ir padabinusios... Turbūt pamanėte, kad tėtis liko visiškai sužavėtas šios idėjos?..
Nerti pradėjau taip pat vaikystėje, vąšelio tiesiog nepaleisdavau iš rankų. Nėriau viską – kalėdinius varpelius, servetėles, staltiesėles, sukneles, skrybėlės... Dažniausiai nežiūrėdama į jokius raštus – tiesiog fantazuodavau. O šeivutė (tai įrankis, kuriuo neriu šioje svetainėje pateikiamus papuošalus) mano gyvenime atsirado ne taip ir seniai. Iš pradžių nėriau tik savo malonumui, tačiau kuriamo nėrinio grožis visiškai užbūrė... Tad netrukus šeivutė tapo neatskiriama mano gyvenimo dalimi ir profesine veikla.
Čia turiu stabtelti ir pasakyti, kad visa, kas sukurta – darbai, straipsniai, svetainė – yra ne mano, o mūsų darbas. Kaip jau esu minėjusi, turiu nuostabią seserį, Rūtą, visų veiklų bendramintę ir palaikytoją. Profesionali redaktorė, ji padėjo nugludinti svetainės tekstus – parašytus (ir išverstus) mūsų pačių, remiantis įvairia prieinama medžiaga.
Šios „Filigrania“ interneto svetainės nebūtų buvę ir be labai talentingų pagalbininkių – Vilmos Vitkauskaitės ir Nijolės Karpavičienės. Vilma, profesionali grafikos dizainerė, padėjo sukurti šios svetainės dizainą, surengė profesionalias fotosesijas, apipavidalino nuotraukas, padėjo daugybe kitų įvairiausių klausimų. Už nuostabias nuotraukas ir jose spinduliuojančią meilę gėlėms esame dėkingos ir Nijolei, Lietuvos rožininkų draugijos pirmininkei. Taip pat nuoširdžiai dėkojame programavimo specialistams Anastasijai Kičkildejevai ir Jegor Sidorenko už svetainės vizijos pavertimą tikrove ir pagalbą įveikiant daugybę povandeninių kompiuterijos pasaulio kliūčių.
Savo veiklos koncepciją išdėstėme skyrelyje „Mūsų filosofija“. Tik pridursiu, kad mus visada žavėjo tai, kas yra išlaikę ryšį su praeitimi. Turbūt todėl ir mūsų kūryba būtent tokia, atsigręžianti į praėjusius amžius, apmąstanti jų ryšį su dabartimi. Dabar jau sunku atsekti, kas pirmas išsakė mintį, vėliau daug cituotą ir perfrazuotą: „Tauta, užmirštanti savo praeitį, neturi ateities.“ Tai gili filosofinė įžvalga, labai atliepianti mūsų pamatines vertybes. Ją galima pritaikyti ir žmogui, ir tautai, ir žmonijai.
Nuo 2018 m. prisidėjo dar viena prasminga veikla – organizuojame kultūrinius šviečiamuosius vakarus įvairiomis XIX a. – XX a. pr. mūsų krašto paveldo, gyvenimo būdo temomis. Mūsų sukurti renginiai: „Moteris ir gėlės“, „Kalėdos. Praeities puslapius besklaidant“, „Vakarais dvare“, „Margutis kaip saulė ridenas“, „Šventasis Valentinas XIX. a. akimis“, „Gėlių kalba“, „Kvapni ir paslaptinga... Meduolio istorija“, „Angelo glėby“, „Velykos: gausos užkalbėjimai“, „Vardynos“. 2022 m. įstojome į Lėtojo turizmo asociaciją.
O dabar kviečiu pasidairyti po svetainę ir, jei kas patiko, įsigyti. Būsiu laiminga, galėdama sukurti ką nors nauja – specialiai Jums. Nuolat mokausi, tobulinu atlikimo techniką, nepaliaujamai ieškau naujų, gražesnių, geresnių medžiagų (aišku, tik natūralių), padėsiančių įgyvendinti viduje gimstančius papuošalų vaizdinius. Todėl kviečiu užsiprenumeruoti naujienlaiškį ir sekti naujų darbų pasirodymą, taip pat pamėgti mūsų „Facebook“ puslapį. :)
Nerti pradėjau taip pat vaikystėje, vąšelio tiesiog nepaleisdavau iš rankų. Nėriau viską – kalėdinius varpelius, servetėles, staltiesėles, sukneles, skrybėlės... Dažniausiai nežiūrėdama į jokius raštus – tiesiog fantazuodavau. O šeivutė (tai įrankis, kuriuo neriu šioje svetainėje pateikiamus papuošalus) mano gyvenime atsirado ne taip ir seniai. Iš pradžių nėriau tik savo malonumui, tačiau kuriamo nėrinio grožis visiškai užbūrė... Tad netrukus šeivutė tapo neatskiriama mano gyvenimo dalimi ir profesine veikla.
Čia turiu stabtelti ir pasakyti, kad visa, kas sukurta – darbai, straipsniai, svetainė – yra ne mano, o mūsų darbas. Kaip jau esu minėjusi, turiu nuostabią seserį, Rūtą, visų veiklų bendramintę ir palaikytoją. Profesionali redaktorė, ji padėjo nugludinti svetainės tekstus – parašytus (ir išverstus) mūsų pačių, remiantis įvairia prieinama medžiaga.
Šios „Filigrania“ interneto svetainės nebūtų buvę ir be labai talentingų pagalbininkių – Vilmos Vitkauskaitės ir Nijolės Karpavičienės. Vilma, profesionali grafikos dizainerė, padėjo sukurti šios svetainės dizainą, surengė profesionalias fotosesijas, apipavidalino nuotraukas, padėjo daugybe kitų įvairiausių klausimų. Už nuostabias nuotraukas ir jose spinduliuojančią meilę gėlėms esame dėkingos ir Nijolei, Lietuvos rožininkų draugijos pirmininkei. Taip pat nuoširdžiai dėkojame programavimo specialistams Anastasijai Kičkildejevai ir Jegor Sidorenko už svetainės vizijos pavertimą tikrove ir pagalbą įveikiant daugybę povandeninių kompiuterijos pasaulio kliūčių.
Savo veiklos koncepciją išdėstėme skyrelyje „Mūsų filosofija“. Tik pridursiu, kad mus visada žavėjo tai, kas yra išlaikę ryšį su praeitimi. Turbūt todėl ir mūsų kūryba būtent tokia, atsigręžianti į praėjusius amžius, apmąstanti jų ryšį su dabartimi. Dabar jau sunku atsekti, kas pirmas išsakė mintį, vėliau daug cituotą ir perfrazuotą: „Tauta, užmirštanti savo praeitį, neturi ateities.“ Tai gili filosofinė įžvalga, labai atliepianti mūsų pamatines vertybes. Ją galima pritaikyti ir žmogui, ir tautai, ir žmonijai.
Nuo 2018 m. prisidėjo dar viena prasminga veikla – organizuojame kultūrinius šviečiamuosius vakarus įvairiomis XIX a. – XX a. pr. mūsų krašto paveldo, gyvenimo būdo temomis. Mūsų sukurti renginiai: „Moteris ir gėlės“, „Kalėdos. Praeities puslapius besklaidant“, „Vakarais dvare“, „Margutis kaip saulė ridenas“, „Šventasis Valentinas XIX. a. akimis“, „Gėlių kalba“, „Kvapni ir paslaptinga... Meduolio istorija“, „Angelo glėby“, „Velykos: gausos užkalbėjimai“, „Vardynos“. 2022 m. įstojome į Lėtojo turizmo asociaciją.
O dabar kviečiu pasidairyti po svetainę ir, jei kas patiko, įsigyti. Būsiu laiminga, galėdama sukurti ką nors nauja – specialiai Jums. Nuolat mokausi, tobulinu atlikimo techniką, nepaliaujamai ieškau naujų, gražesnių, geresnių medžiagų (aišku, tik natūralių), padėsiančių įgyvendinti viduje gimstančius papuošalų vaizdinius. Todėl kviečiu užsiprenumeruoti naujienlaiškį ir sekti naujų darbų pasirodymą, taip pat pamėgti mūsų „Facebook“ puslapį. :)
Nuoširdžiai
Lina Krasnovaitė-Siparienė