Šis tas apie forminius meduolius



2021 m. sausio 21 d.
 


Šventinis laikotarpis suteikė progą prisiliesti prie mums labai brangios temos – istorinės kulinarijos. Šįkart – meduoliai... Galima sakyti, tai visų pyragų ir pyragėlių protėvis, mat viduramžių Europoje, kol nebuvo paplitęs cukrus, tik medus kepiniams suteikdavo saldų skonį. O kur dar brangieji prieskoniai... Taigi meduoliai anais laikais buvo trokštamas skanumynas. Ne veltui Šekspyras vieno savo kūrinio veikėjo lūpomis pasakė: „Jei turėčiau bent vieną pensą, atiduočiau jį tau, kad galėtum nusipirkti meduolį.“ Dargi tie meduoliai būdavę nepaprastai gražūs, kaip paveikslai. Tais senais laikais, kai dauguma žmonių nemokėjo skaityti, meduolis buvo ir vietoj Biblijos – paveikslėliais pasakojo Šv. Rašto istorijas...

O kaipgi būdavo išgaunami tie paveikslėliai? Tam naudotos kruopščiai išdrožinėtos formos – nuo jų ir atsispausdavo reljefinis paveikslas. Tokios formos būdavo labai saugomos, perduodamos iš kartos į kartą, daromos jų replikos. Įsigijome kelias antikvarines vaškines formas, kurių originalai sukurti XVII–XVIII a. Net nesitikėjome, kad formos taip puikiai atliks savo darbą. Šie meduoliai įdaryti pačių išsivirtu obuolių įdaru, labai tirštu, kad kepant neišbėgtų. Meduoliai, aromatingi, šildantys – išskirtinai žiemiškas kepinys. Jų sezonas baigdavosi Kaziuko muge.


Mūsų iškeptų forminių meduolių galite įsigyti čia.



Šią formą, kurios originalas buvęs išskaptuotas veikiausiai XVII amžiuje, puošia gyvybės medis, tuo metu labai mėgtas simbolis. Įdomu, kad ant vaškinės formos atspaudo gerai matyti medžio faktūra, net su visom kirvarpų žymėm...



Meduolius gaminome pagal autentišką receptą, taip, kaip senovėje – naudojome vien tik ruginius miltus.



Visus meduolius įdarėme tradiciniu įdaru – tiršta obuoliene.



Štai viena mūsų naudotų senovinių vaškinių formų. Beje, XVII–XIX a. jos buvo skaptuojamos iš medžio, o vėliau nuo originalių formų imami vaško atspaudai. Tokias vaškines, pakartotines, formas mes ir įsigijome. Mūsiškės datuojamos XIX a. pabaiga – XX a. pradžia.



Smulkieji raštai ant iškepusių meduolių neliko tokie ryškūs kaip stambesni raštai. Greičiausiai šios subtilios formos buvo naudojamos kitokiems kepiniams, apie kuriuos visai netrukus papasakosim.



Padovanoti kam nors meduolį su kiaule anaiptol nereiškė kokios nors kiaulystės. :) Tai – laimės, sėkmės ir gausos palinkėjimas. Šis simbolis dabar jau gerokai primirštas.



Kiaulės rikiuojasi kalėdinėms dovanoms... 



Štai jau kepa...



Visos trys mūsų vaškinės formos puikiai pasitarnavo!



Šventinis stalelis prie eglutės. :)


                                                        


Daugiau apie meduolio istoriją galite sužinoti, peržiūrėję mūsų renginio „Kvapni ir paslaptinga... Meduolio istorija“ nuotraukų albumus:
♦  2022 m. renginys
♦  2023 m. renginys

O gal norėsite sudalyvauti renginyje arba jį užsakyti? Tuomet kreipkitės el. paštu info@filigrania.lt arba telefonu +370 612 66 815.

 
Tekstas ir nuotraukos:
© Rūta Krasnovaitė, Lina Krasnovaitė-Siparienė, „Filigrania“