Nauji lino siūlai!


2016 01 05
Labai džiaugiuosi, galėdama pristatyti savo atradimą – kokybiškus, tvirtus, taurių spalvų natūralaus lino siūlus. Kol kas dar nedaug spėjau iš jų sukurti, tačiau neabejotinai ir spalvų, ir papuošalų asortimentas plėsis. Nors dabar galima rasti didžiulę sintetinių siūlų pasiūlą, nesileisdama į jokius kompromisus atkakliai ieškojau natūralių siūlų, tačiau pakankamai tvirtų ir kietų, kad dirbinių nereikėtų standinti. Šie lininiai siūlai tikrai tvirti, pagaminti naudojant specifinį apdirbimą, apsaugantį nuo purvo ir nepalankių oro sąlygų, o nuo drėgmės jie tik tvirtėja. Skirtingai nuo įprastų lino siūlų, jie glotnūs, vientisos faktūros ir blizgūs.
 


    Šių siūlų istorija ypatinga, išlaikiusi ryšį su praeitimi, o tai – labai svarbi „Filigrania“ filosofijos ir vertybių sistemos dalis. Šie siūlai pradėti gaminti XIX a. viduryje Prancūzijoje. Verslas ėmė ypač klestėti, kai vadovavimą kompanijai perėmė įkūrėjo sūnus, turėjęs neeilinių verslininko gebėjimų, savitų nuostatų ir plačių filantropinių sumanymų. Sąmoningai pasirinkęs viengungio gyvenimą, jis savo energiją skyrė verslui plėtoti, o beveik visą pelną  aukojo bendruomeniniams reikalams. Viena sėkmę atnešusių fabriko vadovo nuostatų – nesekti konkurentais, kurie pirkėjus viliojo iki absurdo sumažintomis kainomis (atrodo, šioj Žemėj niekas nesikeičia? :)). Priešingai, jis principingai laikėsi užsibrėžtų anaiptol ne žemiausių kainų politikos, bet sukūrė, šių laikų žodžiais tariant, lojalumo programą, dosniai atlyginančią sugrįžtantiems klientams. Jis ypač daug dėmesio skyrė darbuotojų ir agentų gerovei užtikrinti, o didžiausio pakylėjimo laikais per metus parduodavo 93 milijonus kamuoliukų, tai reiškia – po tris kamuoliukus kiekvienam Prancūzijos gyventojui!
    XIX a. pabaigoje lino siūlų paklausa nukrito – daugiausia dėl siuvimo mašinų atsiradimo (lino siūlai joms buvo netinkami). Galimas daiktas, šis prekės ženklas būtų ir visai prarastas. Tačiau 2007 m. du ne mažiau gabūs ir užsispyrę mūsų laikų verslininkai, taip pat prancūzai, nusprendė grąžinti šiems siūlams buvusią šlovę. Buvo sėkmingai įveikta daug nesklandumų, sutaisytos mašinos, kai kurios jų mus pasiekė iš XIX a. pabaigos. Šiandien šie kokybiški siūlai naudojami įvairių aukštesnio sektoriaus produktų gamybai, ypač mėgstami odinių daiktų rišėjų. Kartą per metus mašinos apie mėnesį ilsisi – ir nenuostabu, juk kai kurioms iš jų tuoj bus pusantro šimto metų!
 

Lina Krasnovaitė, „Filigrania“ (C)