Įspūdžiai iš parodos „Pelenė 2016“

XIX a. suknelės ir šukuosenos buvo puikus praeivių akį traukiantis akcentas. Bet labiausiai džiaugiamės, kad didelio dėmesio ir teigiamų įvertinimų sulaukė patys darbai. Iš rankų darbo nėrinių padirbintų papuošalų parodoje nematėme. Turbūt tai ir patraukė žurnalistų bei fotografų dėmesį. Mus aplankė „Justės grožio kanalas“ (šiame videoreportaže 4:20 min. išvysite ir „Filigrania“), žurnalistai iš „15min“, bei nemažai praeinančių fotografų. :) Štai ką apie mus rašė portalas „15min“:

„Akį juvelyrų erdvėje patraukia senovinį nėrinių mezgimo būdą ir iš nėrinių pagamintus papuošalus pristatančios „Filigrania“ stendas. Autorinių papuošalų kūrėja Lina Krasnovaitė savo kūrinius skiria ypatingai moteriškoms moterims, kurios nešioja sukneles, ilgus plaukus ir puoselėja savo moteriškumą.“ (Visą straipsnį galite paskaityti čia.)

Čia derėtų pridurti – nesakėme, kad savo papuošalus skiriame būtent tokioms moterims – turbūt sulauktume ne taip daug šiuos kriterijus atitinkančių pirkėjų! :) Minėjome, kad pačios dažniausiai nešiojame ilgus sijonus ir auginame plaukus, nes tai – svarbūs moters atributai, kaip ir papuošalai, suteikiantys energijos ir ją saugantys. Ne, mielosios, savo kūrybą skiriame Jums visoms – trumpais ir ilgais plaukais, nešiojančioms sijonus ir kelnes. Skiriame juos ne praeities, o dabarties moteriai, kuriai bent šiek tiek artima praėjusiųjų amžių elegancija bei estetika. Ir nebūtina turėti balinę šilko suknelę, kad galėtum puoštis „Filigrania“ papuošalais – daugumą auskarų ir pakabukų nešiojame kasdien – eidamos į darbą ar važiuodamos į miestą.

Smagu, kad tokie renginiai nori nenori priverčia iki galo pabaigti vis stumiamus tolyn „nepirmaeilius“ darbus arba keliskart padidinti „apsukas“. Dairydamasis atgal net nustembi, kiek daug gali padaryti – ir per gana trumpą laiką. Pavyzdžiui, ilgai atidėliojome antrosios suknelės, skirtos Rūtai, siuvimą. Tačiau pasistengę įtilpome į keletą savaičių. Tiesa, suknelės viršus dar buvo siuvamas ir dvyliktą valandą nakties prieš prasidedant parodai, o kaspinėlius ant rankovių mūsų ištikimai pagalbininkei Ingai teko siūti jau per parodą. :)

Prisipažinsime, tikrai jaudinomės, kaip reikės ištverti visas tris parodos dienas vilkint XIX a. stiliaus sukneles. Ir savo pačių didžiam nustebimui jautėmės puikiai – nesuvaržytai, elegantiškai, tiesiog fantastiškai! Savo kailiu paneigėme mitą apie praėjusių amžių moterų „kentėjimą“ dėl savo apdarų. Sunkiausia turbūt suvarstyti korsetą ryte, ypač jei skubi. Čia be pagalbininkės jokia XIX a. ponia neapsieidavo!

Dar vienas daugiausia nerimo kėlusių parodos aspektų buvo šukuosenos – žinojome, kad turėsime jas darytis kasdien, o laiko tam, ypač pirmąją parodos dieną, skirti galėjome nedaug. Taip, su pirmąja šukuosena turėjome daug streso… Ir rezultatas nebuvo toks geras, kokio norėjome. Juokavome, kad trečią dieną atrodysime geriausiai. Paskui įtampa ėmė slūgti, ėmėme mėgautis pačiu šukuosenos kūrimo procesu. :) Šukuoseną pavykdavo suraityti per pusvalandį – jau visai neblogas rezultatas, beveik galima galvoti apie panašią šukuoseną kasdien. ;) Ir ką gi – save gerbianti dama be panašios šukuosenos turbūt neišeidavo net iš savo buduaro.

Parodoje smagiai nuteikė malonūs parodos dalyviai ir jauki atmosfera (anot vieno juvelyro, „nemalonūs neatvyko“… :) ). Su kaimynais keitėmės kontaktais, lankėmės jų stenduose, žavėjomės jų kūriniais.

Maloniai nustebino, kad profesionalai ir panašia ar kažkuo susijusia veikla užsiimantys žmonės negailėjo patarimų, kokia kryptimi plėtoti veiklą. Užmezgėme naujų, tikrai vertingų kontaktų, gavome daug patarimų ir idėjų. Smagu, kad darbus teigiamai įvertino dizaineriai ir net juvelyrai – tikri grožio specialistai. Supratome, kad esame kur kas arčiau juvelyrikos negu manėme iki šiol. Tiesa, suvokėme, ką turime patobulinti, kad galėtume nevaržomai judėti pirmyn. Taigi pasibaigus parodai reikia pripažinti – laukia daug darbo! 

Nuotraukas iš parodos galite pamatyti mūsų „Galerijoje“.

Jau netrukus svetainėje pristatysime ir naujienas, kurias kol kas matote tik parodos stende ;)