RENGINIAI
APIE MUS MEDIJOSE
Pirkėjų atsiliepimai:
„Stebiuosi Jūsų kruopščiu darbu, idealiu skoniu. Jūs ne tik pabrėžiat perlo švelnų grožį ir tyrumą, bet ir parodot kitą žodžio „perlas“ reikšmę: kaip retenybę ir orumą...“ Irina
Daugiau pirkėjų atsiliepimų
APIE MUS MEDIJOSE
Pirkėjų atsiliepimai:
„Stebiuosi Jūsų kruopščiu darbu, idealiu skoniu. Jūs ne tik pabrėžiat perlo švelnų grožį ir tyrumą, bet ir parodot kitą žodžio „perlas“ reikšmę: kaip retenybę ir orumą...“ Irina
Daugiau pirkėjų atsiliepimų
Paslaptinga dovana
2017 m. spalio 12 d.
Gal žinote, kas tai? Gimtadienio proga „Filigrania“ gavo nuostabią dovaną – sidabruotą, žydra emale dengtą paslaptingą daiktą, siekiantį XIX a. antrąją pusę. Taigi kviečiame Jus paspėlioti: kam šis daiktelis buvo naudojamas ir kaip nešiojamas? Jis visai nedidukas – maždaug 2,5 cm aukščio ir 1,5 cm pločio.
Mes manome, kad tai yra grandinėlių (ang. ir pranc. „chatelaine“) dalis, tvirtinta stambiu užsegimu. Per laiką užsegimas gerokai „apšlifavo“ emalį ligi pat metalo. Matyt, daiktas buvo mylimas ir dažnai naudotas. Greičiausiai jame laikyta uostomoji druska (viduje radome šiek tiek baltų smulkių kruopelių, bet paragavus nenusinuodijome, tai turbūt ne nuodai :)).
Uostomąją druską moterys dažnai nešiodavosi kartu su savimi, nes retsykiais neištvermingesnei damai pasitaikydavo nualpti dėl per smarkiai suveržto korseto, varžančių rūbų, oro trūkumo ar panašiai. Kaip dėklas kvepalams šis indelis pernelyg mažas, kad jame dar tilptų stiklinis butelėlis skysčiui. Be to, kvepalams jie būdavo didesni ir labiau dekoruoti.
Pirmoje nuotraukoje – butelėlis su uostomąja druska, 1810–1820 m. Antroje nuotraukoje – žalvarinis antikvarinis butelėlis kvepalams. Kaip matome, kvepalų buteliukai gausiau dekoruojami, viduje matoma stiklinė talpa skysčiui. Trečioje nuotraukoje – antikvarinis prancūziškas Art Nouveau stiliaus butelėlis uostomajai druskai ar kvepalams, maždaug 1910 m.
Apskritai šį daiktą tiksliausia būtų pavadinti talpa kvapiosioms medžiagoms (angl. ir pranc. „vinaigrette“) – kvepalams, dervoms, uostomajai druskai, actui ar pan. Aišku, negalima atmesti ir kitų įdomių spėjimų – gal tai iš tiesų indelis meilės laiškeliams? (tik jau labai mažiems... :)), tabletėms (kas irgi labai galėjo būti!) ar nuodams... :) Na, o Šerlokas Holmsas, apžiūrėjęs jį atidžiau, turbūt daug mums paporintų apie buvusią savininkę... :)
Beje, daugiau apie grandinėles ir prie jos nešiojamus daiktus galite paskaityti straipsnyje
„Be kokio daikto XIX a. neapsieidavo jokia šeimininkė?“.
© Lina Krasnovaitė, Rūta Krasnovaitė, „Filigrania“, 2017 m.
Mes manome, kad tai yra grandinėlių (ang. ir pranc. „chatelaine“) dalis, tvirtinta stambiu užsegimu. Per laiką užsegimas gerokai „apšlifavo“ emalį ligi pat metalo. Matyt, daiktas buvo mylimas ir dažnai naudotas. Greičiausiai jame laikyta uostomoji druska (viduje radome šiek tiek baltų smulkių kruopelių, bet paragavus nenusinuodijome, tai turbūt ne nuodai :)).
Uostomąją druską moterys dažnai nešiodavosi kartu su savimi, nes retsykiais neištvermingesnei damai pasitaikydavo nualpti dėl per smarkiai suveržto korseto, varžančių rūbų, oro trūkumo ar panašiai. Kaip dėklas kvepalams šis indelis pernelyg mažas, kad jame dar tilptų stiklinis butelėlis skysčiui. Be to, kvepalams jie būdavo didesni ir labiau dekoruoti.
Pirmoje nuotraukoje – butelėlis su uostomąja druska, 1810–1820 m. Antroje nuotraukoje – žalvarinis antikvarinis butelėlis kvepalams. Kaip matome, kvepalų buteliukai gausiau dekoruojami, viduje matoma stiklinė talpa skysčiui. Trečioje nuotraukoje – antikvarinis prancūziškas Art Nouveau stiliaus butelėlis uostomajai druskai ar kvepalams, maždaug 1910 m.
Apskritai šį daiktą tiksliausia būtų pavadinti talpa kvapiosioms medžiagoms (angl. ir pranc. „vinaigrette“) – kvepalams, dervoms, uostomajai druskai, actui ar pan. Aišku, negalima atmesti ir kitų įdomių spėjimų – gal tai iš tiesų indelis meilės laiškeliams? (tik jau labai mažiems... :)), tabletėms (kas irgi labai galėjo būti!) ar nuodams... :) Na, o Šerlokas Holmsas, apžiūrėjęs jį atidžiau, turbūt daug mums paporintų apie buvusią savininkę... :)
Beje, daugiau apie grandinėles ir prie jos nešiojamus daiktus galite paskaityti straipsnyje
„Be kokio daikto XIX a. neapsieidavo jokia šeimininkė?“.
© Lina Krasnovaitė, Rūta Krasnovaitė, „Filigrania“, 2017 m.
